Biuro baldų katalogas

Ar kada pagalvojote, su kuo žodis “verslas” asocijavosi Mesopotamijos laikų pirkliui, viduramžių prekybininkui ar Jungtinėse Amerikos Valstijose dar prieš kelis šimtus metų prerijose karaliavusiam kaubojui? Šiame straipsnyje remdamiesi išlikusiais skirtingų epochų šaltiniais ir pagal juos pastatytais filmais, pabandysime pažvelgti į verslą prieš daugybę metų gyvenusių ir visiškai kitokį požiūrį bei pasaulėžiūrą turėjusių žmonių akimis.

Ar galite įsivaizduoti akmens amžiaus gyvenvietę? Kelios didelės palapinės, kelios mažesnės, viduryje gyvenvietės didelis laužas ar ola, kurioje glaudžiasi visa žmonių gentis. Tai eilinės akmens amžiaus gyvenvietės vaizdas, kurioje taip pat vyko verslas. Šiame amžiuje verslui nebuvo reikalingi nei biuro baldai, nei pinigai, nei kompiuteriai. Viskas prasidėdavo nuo to, kad veikdamas vienas žmogus niekaip negalėtų prasimaitinti. Susimedžioti gyvūną su primityviomis priemonėmis, kaip ietys, nėra lengva. Taigi, jie turėdavo veikti grupėse. Net ir nemažai iki 10 žmonių grupei tekdavo sugaišti nemažai laiko, kol jie grįždavo į gyvenvietę su laimikiu. Medžiokle užsiimdavo vyrai. Tuo tarpu jaunesni genties nariai ir  moterys likdavo stovykloje ir užsiimdavo mažiau rizikinga veikla – rinkdavo uogas, vaisius, daržoves ar žvejodavo.

Verslas prasidėjo, kai genties nariams reikėdavo apsikeisti savo turimais ištekliais. Vieni turėjo mėsos, kiti uogų, vaisių, daržovių. Kartais mainai vykdavo ir tarp skirtingų genčių.

Atsiradus žemdirbystei ir pirmosioms civilizacijoms pagrindiniu turtu tapo žemė. Žmonės jau buvo supratę, kad žemdirbystė yra daug lengvesnis būdas prasimaitinti negu medžioklė. Be to, žmonių intensyviai medžiojamų gyvūnų skaičius augant gyvenvietėms mažėdavo – jų mėsos nevisada užtekdavo.

Didžioji dalis žmonių tapo sėsliai gyvenančiais žemdirbiais. Tuomet atsirado pirmosios didesnės gyvenvietės, miestai. Žemdirbyste užsiimantys žmonės tapo pirmaisiais stambiais verslininkais. Jie turėjo didelį kiekį kitiems žmonėms reikalingo maisto, kurį galėjo išmainyti į jiems reikalingus daiktus. Mainų objektai buvo vergai, darbo ir medžioklės įrankiai, baldai, papuošalai ar rūbai.

Kartu su pirmaisiais miestais atsirado ir pirmoji valiuta. Pernelyg dažnai kildavo konfliktai dėl mainomų daiktų vertės. Pirmiausia simboliai buvo susieti su konkrečia populiaria preke, pavyzdžiui, maišu grūdų, vėliau mainams buvo pradėti naudoti taurieji metalai. Tuomet atsivėre kelias prekiauti su kitais miestais, kitomis civilizacijomis.

Galingiausi, turtingiausi ir įtakingiausi tų laikų žmonės buvo pirkliai. Jie gabendavo prekes iš vienų miestų į kitus ir parduodavo už didesnę kainą. Prabangius automobilius jiems atstojo kupranugariai, arkliai ir vežimai. Biuro baldus ir gerą vaizdą pro langą – didelės palapinės, darbuotojus – iki dantų ginkluoti padejėjai.

Viduramžiais Europoje verslas pirmiausia buvo susijusęs su apsauga, mokesčiais ir ryšiais. Norėdamas nugabenti prekes į kitą miestą ar valstybę turėjai susimokėti už teisę keliauti vietos hercogams, kunigaikščiams, karaliams ar kitiems tų laikų valdančiajam sluoksniui priklaususiems žmonėms. Jie valdė žemes, bei vandens ir jūrų kelius. Be jų nuolankaus prašymo ir nemažo mokesčio pro jų žemes saugiai nenukeliausi. Tais laikais vyravo taisyklės, kuriomis šiandien vadovaujasi nebent tik Afrikos diktatoriai ar šiuolaikinių nusikalstamų grupuočių nariai.

Prisiminkime jaunos, bet labai įtakingos valstybės – JAV istoriją. Tikriausiai nors kartą esate matę vesterną. Šiuose filmuose pagražintai atspindimas Jungtinių Amerikos Valstijų laikotarpis, kai neaprėpiamuose plotuose karaliavo kaubojai. Kaip gi verslą įsivaizdavo kaubojai? Remiantis išlikusiais šaltiniais jų prieš kelis šimtus metų sandėriai vyko tvarkingiau, bet vis dar nevengiant panaudoti ginklų. Labiau nei biuro baldai, verslą pradedančiam žmogui prerijose buvo reikalingas revolveris.

Kaip manote, koks šiandien reikalingiausias verslininkui daiktas? Ar tai kompiuteris, automobilis ar planavimo lenta?

Baldų apmušimas minkštaisiais audiniais šiuo metu nebesukelia jokios nuotabos, o prieš kelis šimtmečius tai buvo neregėtos prabangos ir pažangos ženklas. Dažniausiai minkšti baldai būdavo apmušami tekstilės audiniu arba oda ir išskirtinai tik sėdynės dalis. Tradiciškai baldų apmušalams būdavo naudojami arklio, karvės ar kiaulės plaukai, kokoso plaušai, šiaudai, šienas, linas ir kitos natūralios medžiagos. Šiandien didžiąją dalį natūralių pluoštų pakeitė sintetinės medžiagos, tokios kaip vinilas, nerūdijantis plienas ir kiti. Pirmieji minkšti baldai, kuriuose buvo integruotos spyruoklės atsirado tik 1850 m. Priešingai nei šiandien, kai visuose gamybos cechuose stovi didžiulės staklės, anuomet visi baldai gaminti išskirtinai rankų pagalba.

Šiuolaikiniai minkšti baldai iš esmės sudaryti iš keturių elementų. Pirmasis tai karkasas, kurio sudėtį sudaro įvairūs mechanizmai, skirti baldų transformacijai. Juk labai patogu kai kiekvieną vakarą sofą galime paversti didele ir patogia lova. Kiti elementai tai užpildas, apmušalų audinys bei baldų furnitūra. Tokie baldai išbandomi įvairių testų pagalba, kad atitiktų aukštus kokybės standartus bei komfortiškumo ir estetiškumo reikalavimus.

Porolonas yra populiariausia medžiaga šiuolaikinių minkštų baldų užpildui. Tai pagrindinis komponentas, nuo kurio priklauso ar baldai bus patogūs ir ar nepraras savo pirminės išvaizdos po daugelio metų. Furnitūra baldams suteikia funkcinį bei estetinį išbaigtumą ir formuoja bendrą visumą. Baldinės furnitūros asortimentas parduotuvėse yra labai didelis, todėl mūsų vaizduotei suteikta galimybė kurti įvairiausius baldus. Net smulkios rankenėlės baldų išvaizdą gali pakeisti 180 laipsnių kampu.

Dizaino prasme labai svarbūs yra baldų apmušalų audiniai. Jie formuoja ne tik svečio nuomonę apie šeimininko mados ir skonio supratimą, bet svarbiausia, kad savo išvaizda pritaptų prie kambario interjero ar viso namo (buto) aplinkos. Raštuoti ir spalvoti audiniai literatūriniuose šaltiniuose minimi jau nuo IX amžiaus prieš mūsų erą. Rytietiški šilkai į senąjį žemyną keliavo Didžiuoju šilko keliu, Italija renesanso epochoje garsėjo aksomais bei rankomis išaustais gobelenais. Dėl audėjo ir dailininko darbo sintezės audinių kaina buvo labai aukšta ir savo interjerus tokiais kūriniais puošti galėjo tik turtingiausias visuomenės sluoksnis. Šiandieninės technologijos visą gamybos procesą ne tik pagreitino, bet ir padarė prieinamu kiekvienam vartotojui.

Prieš renkantis audinių spalvą baldams, pasvarstykite kokį efektą siekiate sukurti savo namuose. Ryškios baldinių audinių spalvos labiau krenta į akį bei suteikia žvalumo. Ramūs, šilti tonai ramina subtiliai papildydami interjerą. Svarbiausi kriterijai, kuriais vertėtų vadovautis renkantis audinius tai patvarumas ir atsparumas dilimui.

Minkšti baldai – vienas svarbiausių namų interjero elementų, kuriantys jaukumo, komfortiškumo ir estetikos pojūtį.

Iš stalių amato ir amatininkų cechų išsivystė galinga baldų pramonė, kurios tradicijos Lietuvoje  žinomos nuo XVI amžiaus. Suteikus privilegijas, cechuose buvo gaminamos spintos, kėdės, stalai. Pirmieji cechai įsteigti Kaune, Klaipėdoje bei Vilniaus miestuose. Apie Lietuvoje taip pat veikusią Radvilų manufaktūrą byloja išlikusios spintos.

Kauno miestas baldų pramonės vystymuisi buvo palankus savo geografine padėtimi. Patogus susisiekimas upėmis sudarė sąlygas atplukdyti medienos iš įvairių Lietuvos vietų. Nuo pačių seniausių laikų medienos apdirbimo cechai kurdavosi prie vandens, tačiau Klaipėda kaip miško uostas baldų pramonės neplėtojo. Tuo užsiėmė amatininkai ir nedideli gamintojų susivienijimai, kurie gamindavo pagal specialius užsakymus.

Baldų įmonės savo veiklą dažniausiai pradėdavo nuo lentpjūvių. Pirmoji lentpjūvė 1863 m. Kaune įsikūrė Jonavos gatvėje, o pirma pramoninių baldų gamykla, įsteigta 1879 m. veikė Fredoje. Šio fabriko gaminių katalogą sudarė ratai vežimams, spintos ir indaujos, įranga garlaiviams, karietoms bei arkliniam tramvajui. Dalis produkcijos buvo net eksportuojama. Deja, fabrikas neatlaikė konkurencijos. Šiame krašte pasižymėjo ir Jonavos staliai. Jų gamintos spintos, stalai bei kėdės turėjo neblogą pasisekimą Anglijoje bei Olandijoje. Gamybai dažniausiai naudota vietinė mediena, tik išskirtiniais atvejais – egzotiška.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos – gamyba suintensyvėjo. Tarpukariu baldus gaminusios firmos buvo žinomos net užsienyje. Gaminami ir serijiniai, ir individualiai užsakyti baldai. Gamybai naudota ne tik vietinė mediena, bet ir atplukdyta žaliava. Klaipėdos baldų gamintojai išsiskyrė savitu baldų stiliumi, kuris dažnai įvardijamas kaip „vokiškai lietuviškas“.

Šiaulių miesto baldų pramonę reprezentavo kėdės, minkšti baldai, spintos, rašomieji stalai bei kabinetų įranga.

XX a. viduryje baldininko amato ir meno principų mokė Kauno, Šiaulių, Telšių, Marijampolės amatų mokyklos.

Baldų gamybos sektorius šalies ūkio struktūroje visais laikais atliko svarbų vaidmenį apdirbamosios pramonės augimo srityje. Tačiau iš parodų salių unikalūs ir vienetiniai medžio baldai beveik išnyko. Tradiciją keičia medžio drožlių plokštė, plastmasė ir dirbtinė oda.

Renesanso laikotarpiu baldai iš esmės pasikeitė. Iš sunkių, įstatomų ir nejudančių tapo laisvai kilnojamais. Kaip ir pastatai taip ir baldai pradėti puošti karnizais, kolonėlėmis. Renesanso laikotarpiu baldus dažniausiai gamindavo stalių cechai. Savo dirbtuves turėdavo ir nemaža dalis vienuolynų ar dvarų. Baldai pasižymėjo architektūrinėmis formomis, gausiai naudotas raižytas, ornamentuotas medis bei kaulas. Taip pat puošyboje dažnai naudota intarsija (medžio inkrustacija medžiu). Mėgstama žalia, raudona, geltona ir balta spalvos. Iš Vilniaus cecho po dvarus ir miestelėnų namus plito stalai, skrynios, lentynos bei minkši baldai.

Pirmieji minkšti baldai į Lietuvą atkeliavo iš Italijos: pirmąją lovą į savo dvarą parsigabeno Radvilų giminė.

Baroko epocha savo pėdsakus paliko visoje žmonių aplinkoje: architektūroje, taikomojoje dailėje, madoje ir net pačiame gyvenimo būde. Tuo metu atsirado rašomieji stalai, drabužių spintos su įmantriais frontonais, komodos.

Baldus šiuo laikotarpiu tebegamino vienuolynų dirbtuvės ir cechai. Garsiausia buvo Nesvyžiaus šakos Radvilų baldų manufaktūra. Baroko stiliaus baldai labai išsiskyrė gausiu dekoru. Kaip architektūroje taip ir balduose dominavo banguoti, lankstūs siluetai, augaliniai bei geometriniai puošybos motyvai, masyvios proporcijos. Barokinių baldų bruožas – išlenktos, išpūstos, susuktos spirale stalų kojos, bei voliutiški kėdžių porankiai. Minkšti baldai ir krėslai puošiami prabangiais, gėlėtų raštų apmušalais, aksomais, gobelenais bei kutais.

Klasicizmo laikotarpiu bažnytiniai ir pasaulietiniai baldai kuriami anksčiau įkurtose Radvilų, Oginskių, Antano Tyzenhauzo manufaktūrose Kėdainiuose, Biržuose, Bialoje. Kita baldų dalis importuojama iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos. Taip pat baldus tebegamino miestų cechai bei dirbtuvės. Lietuvos klasicizmo laikotarpiu kurti baldai buvo mažiau puošybiški, kuklesnių formų tačiau lengvi ir mobilūs. Gamybai naudota vietinė mediena, tačiau kartais faneruoti raudonmedžiu ar riešutmedžiu. Minkšti baldai, tokie kaip kušetė, minkštasuolis ar sofa puošti skoningais antikinių ornamentų šilkiniais, medvilniniais bei vilnoniais audiniais. Klasicizmo laikotarpio baldai dažnai būdavo tarsi įrėminti, apkaustyti architektūriniu apdaru. Naudojami didybės ir prabangos pojūčius stiprinantys elementai, tokie kaip liūtų galvos, vainikai ar karo atributika.

Baldai kaip praeities liudininkai, atspindi gabių meistrų ir kūrėjų dvasinės kultūros reliktus, simbolius ir motyvus.

Ar dar prisimenate savo mokyklos klasių kabinetus? Vieniems - šios patalpos asocijuojasi su linksmybėmis, draugais, žaidimais, kitiems – su griežtais mokytojais ir žiniomis, o tretiems – iš atminties klodų išnyra dar kiti prisiminimai ir asociacijos. Tiesa, šiame straipsnyje kalbėsime ne apie prisiminimus iš mokyklos, o apie ateitį. Tiksliau apie šviežiausius pasikeitimus ir naujoves mokyklos klasių kabinetuose.

Dar neseniai mokyklų suolus palikę moksleiviai gali patvirtinti, kad beveik kiekvienos klasės gale visada būdavo bent kelios spintos, kuriose buvo galima rasti daugybę su mokomais dalykais susijusių knygų. Šiandien klasėse knygos vis dar naudojamas. Tiesa, šalia spintose sukrautų knygų atsiranda naujas daiktas – kompiuteris. Jis jau naudojamas jau beveik visų dirbančių žmonių, bet į didžiąją dalį mokyklos klasių atkeliavo visai neseniai. Klasių kompiuterizacija įvyko per paskutinius penkis metus.

Ateityje spintos galbūt talpins tik kompiuterines duomenų laikmenas ir tik kelias muziejine retenybe tapusias knygas. Greičiausiai jau greitai vieno kompiuterio 20 ar daugiau vaikų grupei ir mokytojui neužteks. Jau šiandien didžiosios kompiuterių kompanijos daro mažus bandymus su keliomis Lietuvos mokyklų klasėmis. Vaikai mokosi naudodami planšetinius kompiuterius ir jiems skirtas programas.

Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama vaikų poilsiui. Tikriausiai pastebėjote, kad vaikai po pamokų grįžta pavargę. Mokykloje krūviai auga. Kasdien vaikai įsisavina daugiau informacijos nei kadaise mūsų protėviai iš viso galėjo sužinoti iš prieinamos literatūros. Dėka interneto, televizijos ir išsamių mokyklose dėstomų pamokų vaiko pasaulėžiūra plečiasi. Tiesa, tai turi savo kainą. Tai nuovargis.

Mokyklose su vaikus palietusiu greitėjančiu gyvenimo tempu kovojama kuriant poilsio ir žaidimų kambarius. Šiose patalpose yra minkšti baldai, atpalaiduojantys žaidimai, stalai ir kitos priemonės, kurios leidžia bent trumpam vaikams nukelti mintis nuo pamokų. Tuo pačiu tai garantuoja, kad vaikai leidžia pertraukas saugiai.

Keli bandymai sukurti modernius poilsio kambarius mokyklose susilaukė teigiamų reakcijų. Šią naujovę išbandžiusiose mokyklose šių patalpų steigimas moksleivių buvo priimtas teigiamai. Minkšti baldai per daugelį pertraukų būdavo nusėdami vaikų, o žaidimai ir kitos priemonės taip pat dažniausiai būdavo moksleivių naudojamos. Kitu metu šiose patalpose ramybę atranda ir mokytojai.

Svetainė yra kambarys, kuriame vyksta svarbūs dalykai. Ten pasitinkami svečiai, minimos svarbiausios šeimos šventės, bendraujama ir dažnai vykstant pokalbiams priimami patys svarbiausi sprendimai. Vis dėlto svetainė nebus tikra svetaine be kelių svarbių baldų ir technikos įrenginių.

Kai į namus ateina svečiai dažniausiai pastatomas didelis stalas ir iš spintos ištraukiamos ne kasdien naudojamos stiklinės ir kiti indai. Taigi, be baldų, kuriuose sudedami daiktai svetainės įsivaizduoti neįmanoma.

Spintos, kuriose laikomi šie ir kiti namų apyvokos daiktai nebūtinai turi būti svetainėje. Kartais jos pastatomos prieškambaryje ar net virtuvėje. Žinoma, jei ten užtenka vietos. Dažniausiai per ilgus metus virtuvės spintos jau būna pilnai užpildytos daiktais. Kartais jos užsipildo iškarto po vestuvių. Per šią šventę jaunieji gauna ypač daug panašių namų apyvokos daiktų, kurie savo vietą atranda tik spintose.

Seniau pagrindinis svetainės elementas buvo židinys, o šiandien televizorius. Tiesa, laikai keičiasi ir žmonės vis labiau vertina tarpusavio bendravimą. Taigi, vis dažniau televizorius yra nustumiamas nuo svetainės altoriaus. Minkšti baldai yra sustatomi ratu, kad visiems viešintiems žmonėms būtų patogu bendrauti. Vis dėlto technika yra svarbi svetainės detalė. Be muzikinės įrangos, apšvietimo, jau minėto televizoriaus ar ir kitos technikos šiuolaikinę svetainę įsivaizduoti būtų labai sunku. Kartais visą šią buitinę techniką pakeičia vienas kompaktiškas, bet galingas kompiuteris, kuris yra jungiamas prie plačiaekranio televizoriaus. Tai suteikia laisvę ne tik žiūrėti transliuojamas laidas, bet ir filmus, peržiūrėti ir svečiams parodyti šeimos nuotraukas ar per atostogų keliones įamžintus įdomiausius filmuotus momentus.

Jei kiekvieną svetainę žmonės galėtų įvertinti dešimties balų sistemoje, visada laimėtų svetainės, kuriose patogiausi minkšti baldai. Technika, spintos ir daugelis šiame straipsnyje nepaminėtų svarbių ir malonių smulkmenų, nublanksta, jei kambaryje yra nepatogūs minkšti baldai. Kaip negalite išsimiegoti ant nepatogios lovos, taip negalite patogiai atsisėsti ant nepatogios sofos ar fotelio. Vis dėlto svetainė turėtų būti vieta, kur jūs ir jūsų svečiai galėtų atsipalaiduoti ir mėgautis draugija ar gera televizijos laida ar filmu.

Renkantis biuro patalpas reikia suderinti tris dalykus: tai ko nori įmonės vadovai ar akcininkai, kur būtų patogu atvykti klientams ar partneriams ir, svarbiausia, kur darbai sklandžiai eitųsi įmonės darbuotojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką geriausio galima rasti tarp šiandien internete randamų pasiūlymų.

Norėdami sutaupyti, ieškodami nebrangaus varianto susidursite su senesnės statybos namuose esančiomis biuro patalpomis. Tai dažniausiai aplink didžiųjų miestų senamiestį išsidėsčiusių rajonų namuose įrengtos patalpos. Vienos jų prieš atgaunant nepriklausomybę priklausė valstybinėms įmonėms ir dvelkia to meto dvasia. Ją atspindi akmenį imituojančios grindų plokštės ir kampuota architektūra. Tuo tarpu kitos biuro patalpos yra anksčiau gyvybe alsavusiuose butuose. Šiandien jie dėl patogios vietos netoli miesto centro yra tinkamesni verslui.

Užmiestyje esančios patalpos dažnai būna daug erdvesnės. Atskirus kambarius padėti suformuoti gali pertvaros. Tiesa, didesnė problema yra sudėtingesnis susiekimas su centrinėmis miesto dalimis ar telekomunikacijų trūkumas. Šiandieninėms įmonėms vis svarbesnis tampa internetas ar telefono ryšys. Tuo tarpu toliau už miesto esančiuose rajonuose ar užmiestyje gali tekti naudotis daug lėtesniu belaidžiu ryšiu. Paprastai telekomunikacijų bendrovės gali pasiūlyti tinkamų variantų. Deja, tai būna daug brangiau nei atvestas kabelis.

Modernūs verslo centrai suteikia daug privalumų. Neatsitiktinai jie yra įsikūrę patogiose miesto vietose – verslui tai svarbu. Tiesa, nereikia iškarto galvoti apie savo aukščiu išsiskiriančius mini dangoraižius miesto centre, kur pertvaros atskiria vienus šalia kitų dirbančius specialistus. Vilniuje yra daug verslo centrų, kurie savo aukščiu neišsiskiria. Daugelį jų nežinant tikslios vietos būtų net sunku atrasti.

Be jau minėtų variantų, vis daugiau įmonių atsisako įprastų sprendimų. Technologijų kompanijos pastovių darbuotojų kartais turi ne tiek ir daug. Daugelį paprastesnių programavimo ar dizaino darbų galima užsakyti pas laisvai samdomus specialistus. Jie dirba iš namų, kavinių ar kitų jiems patogių vietų. Taigi, įmonės sutaupo biuro administravimui skirtų lėšų, tuomet nereikalingos ir pertvaros ir, žinoma, mažiau darbuotojų būna be darbo jei nėra užsakymų, nes samdant specialistus iš išorės dažniausiai mokama už rezultatą, o mėnesį darbo.

Paskutiniu metu teko bendrauti su daugeliu skirtingų sričių specialistų. Daugelio jų klausiau apie namų baldus, man ypač aktualu buvo kėdės parinkimas. Apklausęs kelis stalius, baldų salonuose dirbančius pardavėjus ir net užsiminęs apie šią temą pažįstamam psichologijos dėstytojui, padariau kelias išvadas. Perskaitykite jas, jei ruošiatės pirkti naują kėdę ar kitą jūsų komfortui sukurtą baldą.

Pirmiausia tiesiog ant kėdės ar sofos atsisėskite. Ar ne elementaru? Turite gerai jaustis. Ne jūs turite prisitaikyti prie baldų, o baldai turi puikiai atitikti jūsų kūno linijas. Dauguma žmonių suklysta pirkdami baldus, kurie gerai atrodo ir dera prie namų interjero, tačiau atsisėdus ar atsigulus vis dėl to nėra patogūs. Geriausias būdas – išmėginti kuo daugiau skirtingų kėdžių, sofų ir kitų sėdėjimui pritaikytų baldų. Nėra nei vienos kėdės ar sofos, kuri galėtų būti patogi kiekvienam žmogui

Svarbiausia atsižvelgti į žmogaus kūno proporcijas. Visas komfortas priklauso nuo to, kaip patogiai galėsite ištiesti kojas, sulenkti rankas. Svarbu, ar jūsų nugara bus jums natūralioje ir patogioje pozicijoje. Paprasčiausiai, ta pati kėdė negali būti patogi ir aukštam žmogui, ir mažesnio ūgio. Jei ilgą laiką, kuris nors iš jų ant jos sėdės, gali kilti nugaros skausmų. Paprastai ant nepatogios kėdės bus sunku susikoncentruoti, atlikti darbus, galiausiai nukentės laikysena.

Viena didžiausių klaidų perkant kėdes vaikams – taupymas. Tėvai ieško pačio geriausio kainos pasiūlymo įvairiuose baldų prekybos centruose. Galiausiai nuperka nebrangią, bet nepatogią kėdę, kuri padaro žalos vaiko laikysenai. Be to, nepatogiai sėdint namų darbų darymas ar kiti prie stalo atliekami darbai gali tapti kančia. Taigi, nesitikėkite, kad jaunas aktyvus žmogus ilgai nepatogiai sėdės prie knygų.

Kokia bus kėdės paskirtis? Žinoma, jei ant jos tik pritūpsite užsimaudami batus, neinvestuokite daug pinigų, tačiau jei sėdėsite ant šios naujosios kėdės visą darbo dieną - ir didesnė investicija atsipirks. Patogi darbo vieta reiškia, kad jums bus malonu  ir galėsite susikoncentruoti ties pagrindiniais darbais, o ne kentėti, kai pajausite nugaros skausmus.

Spinta yra didelis ir svarbus mūsų namų baldas. Tiesa, daugelis žmonių šį ir daugelį kitų baldų perka nepagalvoję. Tai nėra gera praktika. Prieš perkant didelius baldus, o ypač spintas reikia sau užduoti kelis svarbius klausimus. Juos pateikiame šiame straipsnyje.

Kokia bus spintos paskirtis?

Prieš eidami į baldų parduotuvę nuspręskite, kam naująją spintą naudosite. Kitu atveju nuėję į saloną sugaišite daug laiko, kol apžiūrėsite visus galimus variantus. Be to, žinodami, ko jums reikia, palengvinsite darbą konsultantams. Jie iš karto galės pasiūlyti jums tinkamiausius variantus.

Geriausia, kai tiksliai žinote ir vietą, kurioje jūsų naujoji spinta stovės. Tuomet iš karto galėsite pateikti išmatavimus, o baldais prekiaujanti įmonė parodys, ką gali pasiūlyti.

Kokio dydžio spintos jums reikia?

Numatykite visus daiktus, kuriuos norite sutalpinti ir pagalvokite, kiek vietos jie gali užimti. Savaime suprantama, kad drabužiams prireiks didelės, lubas siekiančios spintos. Tuo tarpu batams užteks ir mažytės spintelės. Iš jos išėmę batus čia pat galėsite ant spintelės atsisėsti ir patogiai apsiauti.

Ar spinta neužims per daug vietos?

Įvertinkite, kiek nepanaudotos erdvės yra jūsų namuose. Svarbu ne tik tvarkingai sudėti visus daiktus, bet ir palikti pakankamai vietos sau, šių namų šeimininkui. Žmogus daug geriau jaučiasi erdvesnėse patalpose, kur nebaisu, kad netinkamai pasisukę užkliudysite baldus ar kažką numesite. Taigi, jei jūsų namuose ir taip nedaug vietos, verčiau išmesti dalį jau nebenaudojamų daiktų ir atsisakyti naujos spintos pirkimo.

Koks jūsų namų stilius?

Prieš pirkdami bet kokius baldus, pagalvokite apie tai, kokio stiliaus baldai jūsų namuose jau yra. Vargu ar gerai atrodys modernaus stiliaus spinta šalia antikvarinio staliuko ar kėdės. Didelė klaida pirkti baldus neįvertinus konteksto, kuriame jie stovės. Jei pamatėte labai gražią spintą ar kitą baldą, kurį tuoj pat norėtumėte nusipirkti, sustokite ir pagalvokite, kaip jis atrodys tarp kitų jūsų namuose esančių baldų. Jei abejojate, kad baldai tarpusavyje derės, palaukite kitos dienos ir ateikite į saloną, kai būsite apmąstęs galimus variantus.

Kėdė dabar įprastas baldas kiekvieno žmogaus namuose. Vis dėlto ši kaip ir ratas buvo kažkada išrasta ir evoliucionavo iki dabartinių laikų. Istorijoje kėdės tarnavo ne tik kasdieniškiems tikslams. Jos buvo valstybių simboliai, sostai. Netgi ir šiais laikais tokiose valstybėse, kaip Jungtinė Karalystė, sostas yra valdžios ženklas.

Ištakos. Pirmosios kėdės datuojamos Neolito laikotarpiu. Mokslininkams pavyko atrasti suolo formos kėdžių iš akmens, kurių amžius siekia apie 10000 metų prieš Kristų.

Senovės laikotarpis. Senovės Egipte kėdė atspindinėjo žmogaus autoritetą. „Metropolitian“ meno muziejuje Niu Jorke saugomas krėslas tarnavęs Naujosios Egipto karalystės laikotarpiu. Šiame krėsle kažkada sėdėjo Tutmozis III ir Hatshesut, kurie valdė 1479-1473 prieš Kristų. Ši kėdė gali pasigirti puikiais Egipto stalių raižiniais. Ji sutvirtinta vinimis, bei klijais. Egiptiečiai pirmieji pradėjo, kurti modernius krėslus, naudodami klijus ir vinis.

Viduramžiai. Šiuo laikotarpiu kėdės vis dar nebuvo naudojamos visuose gyventojų sluoksniuose. Valstiečiai naudojo suolus arba kėdes be atlošų iš grubiai apdirbto medžio.

Viduramžių metu vienu gražiausių kėdžių laikomas Dagoberto I iš karolingųjų dinastijos sostas, pagamintas 7 amžiuje po Kristaus. Ši kėdės buvo pagaminta iš lydytos bronzos. Jos kojos vaizduoja gyvūnų galvas. Šiuo metu sostą galima išvysti Luvro muziejuje Paryžiuje.

Gotikinės kėdės. Šio tipo kėdes lengva atskirti dėl masyvių dydžių ir raštų gausos. Tokio stiliaus kėdę gali pamatyti Vestminsterio abatijoje. Šiame soste karūnuojami Jungtinės Karalystės valdovai. Pirmasis joje sėdėjo Edvardas I. Kėdė datuojama 13 amžiuje, pagaminta iš ąžuolo, papuošta liūtais.

Renesanso kėdės. Šiame laikotarpyje baldai patyrė drastiškas transformacijas. Ankščiau kėdės parodydavusios autoritetą ir jėga, pradėjo atsirasti paprastų miestelėnų namuose. Būtent šiuo metu atsirasto apmušalais kalti, lengvesnės medienos baldai. Luisas XIII vienas pirmųjų pradėjo naudoti tokio tipo kėdes, kurios vėliau paplito jo rūmuose.

20 amžius. Dabar kėdės kuriamos ne tik ergonominiais tikslais, jos taip pat atspindi savininko asmenybę. Joms įtakos tūrėjo tokie meno laikotarpiai kaip siurelizmas, kubizmas.

Kėdės nugyveno ilgą laikotarpį nuo savo atsiradimo ir jeigu jų ateitis išliks tokia spalvota kaip ir praeitis, panašu, kad sulauksime dar įvairesnio dizaino baldų.